Рейтинг@Mail.ru
Rambler's Top100




Не нашли нужную работу? Закажи реферат, курсовую, диплом на заказ

реферат на тему: Senasis egyptieciu kalendorius

скачать реферат

SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

METU LAIKAI

Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pieљe ?odi "metai" ("renpet") kaip jauna daiga su pumpuru. Tas pats ?enklas sutinkamas giminingu ?od?iu hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo iљsiliejimo. Kasmet bir?elio prad?ioje љalije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti iљsiliejimas, daugelyje љventyklu dieviљkajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio љventyklos e?era Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, i ta pati e?era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, iљsiliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas, u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panaљus i pylimus, pama?u nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po iљsiliejimo upe galutinai gri?davo i savo krantus. Љis keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metu laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "iљsiliejimas").

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu metas. Tokiu budu po iљsiliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret" ("?emes pasirodymas iљ po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo - derliaus surinkimas, "љemu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos reiљkinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prieљ pat sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ?vaig?de, egiptietiљkai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno pastebejo љiu dvieju reiљkiniu sutapima. Jie mane, kad iљsiliejimas yra Izidos aљaros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju metu diena.

?emdirbiai, med?iotojai, ?vejai, jureiviai, gydytojai, ?iniai, kuriu љventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo "tobulus metus", kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo "achet", reiљkiantis Nilo iљsiliejimo keturis menesius, po jo "peret" - sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "љemu" - derliaus surinkimo ir karљcio metas. Butent todel "љemu" laiku faraona vadindavo vesumos љaltiniu, o "peret" sezonu - љiltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikru metu laiku: vienos - "љemu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia ar ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika menesiu po trisdeљimt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir ketvirtas "achet", "peret" ir "љemu" sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai kilo iљ atitinkamu menesiu љvenciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso epochoje. Prie paskutinio "љemu" menesio pridedavo penkias dienas kad viso metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu љvente neveluotu viena
Не нашли нужную работу? Закажи реферат, курсовую, диплом на заказ




diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingo karaliavimo metu.

ЉVENTES IR IЉEIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes љvente - ji buvo minima visos љalies mastu. Љia diena Upuauato љventykloje tarnai dovanodavo savo љeimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atneљtas i љventykla dovanas ?yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais laimes. Egipte buvo labai daug љvenciu visais metu laikais, bet itin daug budavo "achet" metu, kai ?emes darbai nutrukdavo.

Did?ioji Opet љvente tesesi ilgiau negu menuo љio sezono viduryje.

Љvente "tehi", kas reiљkia "pasigerimas" buvo minima antrojo menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma љvente visame Egipte. Vietiniu dievu љventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu?mirsti ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais, ?mones susigu?edavo i љventykla, atneљdavo aukas ir gaudavo teise iљgerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios љventes buvo љvesdamos net tada, kai artimiausioje љventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis љvenciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartina vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma iљeigine.

VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino diena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar smulkesnius laiko tarpus. ?od?io "at", verciamo kaip "akimirka", reikљme neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi "?erejancia", љeљtoji - "pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmoji nakties valanda buvo "Ra prieљu ?lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda, "stebiancia Ra gro?i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ?inojo, kad saule veluoja arba u?bega u? akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir ?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal ?vaig?des, naudojant liniuote su pradurta skyle ir du kampainius su љvyniniu svambalu. Valandu nustatymui reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugara prieљais ?vaig?de, o stebetojas - prieљ ji. Stebetojas naudojosi iљ anksto sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra ?inoma ?vaig?de pirma valanda turi buti tiesiai virљ padejejo galvos, kita valanda kita ?vaig?de - virљ jo kaires akies arba po deљine akimi.

Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunes aukљcio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip, kad iљ jos vanduo iљbegtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod?iais. Jie buvo dvieju ruљiu. Љitie laikrod?iai nelabai domino paprastus ?mones. Tik iљskirtiniais atvejais jie praneљa mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.

Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"

скачать реферат
1

Не нашли нужную работу? Закажи реферат, курсовую, диплом на заказ

Внимание! Студенческий отдых и мегатусовка после сессии!


Обратная связь.

IsraLux отзывы Израиль отзывы